spigėti

spigė́ti, spìga, -ė́jo intr. 1. PrL, NdŽ švytėti, spindėti: Spìga žvaigždė, t. y. šviečia dideliai J. Puiki buvo spiganti diena Šts. Nedidi mėlyni vabalai spiga ant vandens paviršiaus prš. 2. smarkiai kaitinti: Plikiems, be ūksmės ir uždangos vargstantiems smiltynų tyrūse spiganti saulė surietė ant galvomis plaukus į garbanas S.Dauk. 3. K.Būg, Jn smarkiai, stipriai šalti: Mėnesiena spiganti šią naktį, t. y. šąlanti J. Šiandien spigė́jo labai, t. y. šalo J. Ir nu dar nė kokia kita [šalis] nespig didesniai speigais S.Dauk.

spìgančiai adv.: Šanla spìgančiai šiąnakt J.

4. išduoti trumpą gaisą, spragsėti: Šaudo kulkosvaidis, kaip pupos spìga Šts.